Bibliotekos geba greitai reaguoti į aplinkos pokyčius ir perorientuoti savo veiklas, kurios būtų prieinamos lankytojams

biblioteka

Bibliotekų veiklų pokyčiai karantinų laikotarpiais

Sudėtinga padėtis dėl pandemijos šalyje ir pasaulyje neleidžia atsipalaiduoti niekam. Bibliotekininkų bendruomenė šiuo sunkiu laikotarpiu kaip niekad susitelkusi ir veikli. Matydami, kad daugelis anksčiau teiktų paslaugų tapo neprieinamos dėl griežtų karantino sąlygų ir įvairių apribojimų, bibliotekininkai sugebėjo atrasti savyje vidinių resursų, perskirstyti darbuotojų funkcijas ir atsakomybes bei greitai perorientuoti savo veiklas, prisitaikant prie esamų sąlygų.

Jau pirmojo karantino metu, pavasarį, bibliotekos, turėdamos platų spektrą fizinių paslaugų, pritaikydamos darbuotojų turimas skaitmeninio raštingumo žinias, dalį veiklų sėkmingai perkėlė į virtualią erdvę (įvairūs garsiniai skaitymai, edukacijos, viktorinos, mokymai, skaitymo akcijos ir kt.). Bibliotekininkai vartotojams teikė informaciją nuotoliniu būdu, konsultavo skaitytojus telefonu ir elektroniniu paštu, tobulino naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžius ir juos pritaikė praktiniame darbe. Vartotojams buvo atverti ir plačiau pristatyti skaitmeniniai ištekliai, duomenų bazės, virtualios parodos, elektroninės knygos. Jau tuomet išryškėjo ypatingai didelis poreikis, kad ne tik bibliotekos  darbuotojams svarbu, bet ir kiekvienam skaitytojui reikia išmanyti informacines technologijas, kad galėtų pasinaudoti teikiamos nuotolinėmis paslaugomis  (ir ne tik bibliotekos). Todėl nieko keisto, kad šituo sunkiu visiems periodu ypatingai padaugėjo nuotolinių kompiuterinio raštingumo mokymų, kuriuos skaitytojams organizavo aktyvūs bibliotekininkai.  

Susidūrę su naujais iššūkiais, bibliotekos priėmė sprendimus įsigyti aukštesnės kokybės techninę įrangą nuotolinėms transliacijoms ir siekti transliuojamų renginių geresnės  kokybės, dalyvavo įvairiuose mokymuose. Remiantis patirtimi, didžiulis dėmesys šiuo metu skiriamas socialinėms medijoms, kadangi jomis įmanoma pasiekti daug didesnį lankytojų (žiūrovų), dalyvių srautą. Pasitelkiant socialines medijas lankytojai informuojami apie elektroninėje erdvėje transliuojamas konferencijas, kitus virtualius renginius.

Bibliotekos antrojo karantino metu, taip pat kaip ir pirmojo, organizuoja virtualias parodas, viktorinas, konkursus, tačiau šio karantino metu ieškoma inovatyvesnių sprendimų: plačiau vykdomi tiesioginiai virtualūs renginiai, transliuojami kino vakarai, poezijos skaitymai, knygų pristatymai ir virtualūs tiesioginiai pokalbiai su jų autoriais.

Taip pat šiuo metu aktyviau bibliotekininkai kuria vaizdo siužetus, siūlo edukacinius užsiėmimus, kuriuos kiekvienas gali stebėti ir juose dalyvauti būnant savo namuose. Kaip pavyzdžius galime pateikti šias veiklas: Klaipėdos m. I. Kanto viešoji biblioteka didelį dėmesį skiria tęstinei  programai „Klaipėdos knyga – 2020“: įrengus nuotolinių transliacijų studiją pristatomos  Klaipėdos leidyklose per 2020 metus išleistos knygos. Marijampolės P. Kriaučiūno viešoji biblioteka organizuoja tiesioginius virtualius susitikimus su lektoriais, kurie skaito pranešimus jaunimui ir tiesiogiai bendrauja, planuoja virtualų dviejų dienų lėlių teatrų festivalį, kurio metu bibliotekos lankytojai namuose galės stebėti bibliotekos lėlių teatro „Trivainėlis“, Alytaus lėlių teatro, Stalo teatro, Klounų teatro, Marijampolės dramos teatro pasirodymus.

Daug mėnesių dirbdami nuotoliniu būdu, kurdami naujas paslaugas ir siūlydami naujas veiklas supratome, kad šiuolaikinė auditorija yra išranki, atsirenka tik jai aktualų, patrauklų turinį, todėl labai svarbu, jog bibliotekų sukuriamas turinys turėtų realią vertę, būtų profesionaliai pateiktas ir atitiktų auditorijos poreikį. Virtualioje erdvėje, ypatingai socialiniuose tinkluose, svarbu užmegzti ryšį su savo skaitytojais, atsižvelgti į jų poreikius, analizuoti, kurie įrašai sulaukia reakcijų, atgalinio ryšio, noro bendrauti su biblioteka bei kitais skaitytojais.

Džiaugiamės, kad daugelis bibliotekų, turėdamos tinkamą techninę bazę bei kvalifikuotus bei motyvuotus specialistus, sugeba formuoti kokybišką turinį, nešantį aiškią žinutę savo skaitytojams apie bibliotekos ir apskritai kultūros svarbą visuomenės socialiniame gyvenime.

Bibliotekos šiuo sunkiu periodu prisideda prie visuomenės emocinės sveikatos gerinimo

Visuomenės emocinė būklė pirmiausia priklauso nuo to, kokius sprendimus dėl pačios visuomenės priima valstybė, atsakingos institucijos. Bibliotekos j a u  prisideda prie emocinės sveikatos gerinimo, suteikdamos galimybę skaityti, ką ne visos ir pažangaus pasaulio bibliotekos karantino metu suteikia. Lietuvos bibliotekos nesustodamos vykdo knygų išdavimą (kontaktuojant ar bekontakčiu būdu), nes  šiuo metu  kaip niekada iki šiol ir bibliotekų darbuotojai, ir skaitantys žmonės suvokė knygos svarbą gyvenime.

Knygų skaitymas – viena iš likusių galimybių praskaidrinti savo kasdienę veiklą, pagerinti emocinę būklę. Ši paslauga bibliotekas išskiria iš viso kultūros įstaigų lauko. Džiaugiamės galėdami susikoncentruoti į šią sritį. Ir čia jau kiekviena biblioteka skirtingai pasirenka, kaip sudominti ir pritraukti ne tik aktyvius skaitytojus, bet ir tuos, kurie šiuo metu vengia išeiti iš namų.

Covid- 19 pamokos bibliotekoms

Susidūrę su tam tikrais iššūkiais ir juos sėkmingai įveikdami, turime ir toliau nenuleisti rankų,  siekti, kad pandemijos atneštos pamokos, leistų dar geriau įvertinti savo turimus resursus, pamatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Kokias gi pamokas gavo ir išmoko bibliotekos?:

     – ypatingai reikalinga kiekvienai bibliotekai turėti kokybišką IT įrangą nuotolinėms programų transliacijoms organizuoti;

– būtina ir toliau gerinti darbuotojų technologinį pasirengimą nuotoliniams mokymams bei nuotolinei komunikacijai organizuoti;

– aktualūs švietimo ir mokymų programų turinio kokybės, efektyvumo klausimai. Gal net tikslinga organizuoti  viešųjų bibliotekų kuriamų e-produktų kokybinį vertinimą ir koordinuoti veiklas, kad bendromis pastangomis kurtume vertingesnius dalykus ir apimtume daugiau aktualių sričių;

– COVID–19 stumia visuomenę prie kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių, tačiau visuomenėje atsiranda „atstūmimo“ reakcija dėl informacijos pertekliaus;

– išryškėjo dalies visuomenės nepakankami kompiuterinio raštingumo pagrindai, paliekantys tuos asmenis visuomenės atskirtyje;

– būtina plėsti knygnešystę – turint didesnį finansavimą vartotojams būtų galima leidinius pristatyti išvežiojant į namus arba dar saugesniu būdu – paštomatais.

Labai svarbu išmokus šias pamokas sugebėti pasiruošti priimti naujus iššūkius, kurie neabejotinai kils ir atslūgus pandemijos bangai, nes po karantino vėl teks  įveiklinti bibliotekų erdves, kurios šiuo metu yra užvertos.

Tik mūsų visų sutelktomis pastangomis tęsdamos ir tobulindamos įtraukiančias pilietines iniciatyvas, įvairią edukacinę ir pramoginę veiklą virtualioje erdvėje, skleisdamos pozityvią žinutę visuomenei, bibliotekos prisideda ir prisidės prie visuomenės emocinės sveikatos gerinimo.

Daugiau apie pandeminę bibliotekų kasdienybę skaitykite Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainėje:  https://bit.ly/32WogKL.

Danguolė Abazoriuvienė
LSVBA prezidentė