Kristupui I Radvilai Perkūnui, 1589 m. pastačius Biržuose tvirtovę, neabejotinai didesnė ar mažesnė biblioteka Radvilų rezidencijoje buvo.
Švietėjiškai Biržų krašto veiklai didelę įtaką padarė evangelikai-reformatai.1589 m. įsteigta pirmoji parapijinė mokykla, kuri 16 a. pasiekė kolegijos lygį. Mokykla turėjo savo biblioteką.
1696 m. Liudvikos Karolinos Radvilaitės iniciatyva pradėjo veikti liuteronų mokykla. 18 a. pirmoje pusėje įsteigta katalikiška mokykla.
Didesni knygų rinkiniai Biržų dvaruose atsirado 19 a.. Didžiausią, daugiau nei 7 tūkst. vienetų moksliškai sutvarkytą biblioteką, turėjo Astravo dvaro savininkas grafas Jonas Tiškevičius.
Per visą spaudos draudimo laikotarpį Biržų krašte neveikė jokia oficiali biblioteka. Užsienyje spausdintas knygas ne tik Biržų krašte, bet ir visoje Lietuvoje platino žymiausi knygnešiai: suostietis Jurgis Bielinis, Pranas Verkelis, Petras Šėmberis, Antanas Krasinskas-Voverys. Slaptieji knygnešių sandėliai žmonėms iš dalies atstodavo bibliotekas.
19 a. pabaigoje Biržų krašte slaptai kūrėsi ir veikė nemažai draugijų ir kuopelių. Jų tikslas buvo steigti mažas bibliotekėles ir platinti knygas gyventojams. Žinomiausios iš jų buvo „Apaščios ir Nemunėlio susivienijimas“, „Svirplys“, „Atžala“.
Didėjant inteligentų skaičiui, pradėjo rastis ir asmeninių bibliotekų. Jas turėjo poetas S.Dagilis, gydytojas M.Kuprevičius, mokytojas D. Drožiovas, provizorius A.Marcinkevičius, kunigas P.Jakubėnas, spaustuvininkas J.Trečiokas, advokatas F. Vosylius.
Didžiausias uždaras bibliotekas tuo metu Biržų mieste turėjo „Saulės“ gimnazija, dailės draugija „Mūza“, „Kultūros“ būrelis.
1924 m. Biržų šviesuoliams kilo mintis įsteigti Biržuose Viešąją biblioteką. Steigimo reikalai tęsėsi šešerius metus.
1930 m. vasario 1 d. Biržuose buvo įsteigtas Valstybės centralinio knygyno Biržų skyrius. Pirmoji vedėja buvo Alisa Neimanaitė.
1933 m. Knygynas turėjo 4000 tomų spaudinių, 850 skaitytojų, kurie per metus perskaitė 17.069 knygas. Biržų mieste tuo laiku gyveno 8.300 gyventojų, iš kurių skaitė 10 proc.miesto gyventojų.
1936 m. jis pavadintas Viešąja biblioteka.
Karo ir pokario metais Viešoji biblioteka kurį laiką neveikė. Iš fondų buvo pašalinta ir sunaikinta daug knygų. Nuo 1944 m. iki 1950 m., beveik kasmet keitėsi Bibliotekos vedėjai.
1950 m. Viešoji biblioteka pavadinta Rajonine biblioteka. Knygų fonde buvo 5.727 vienetai spaudinių. Vedėju nuo 1950 m. iki 1977 m. dirbo Kostas Galvelė.
Nuo 1954 m. pradėjo veikti tarpbibliotekinis abonementas.
1977 m., centralizavus Biržų rajono bibliotekų tinklą, Rajoninė biblioteka pavadinta Centrine biblioteka. Direktoriais dirbo Ona Gerulienė, Danutė Valinskaitė, Irena Atkočaitienė, Juozas Enskaitis.
1987 m. Biblioteka perkelta į naujai atstatytus Biržų tvirtovės rūmus.
1995 m. Centrinė biblioteka vėl pavadinta Viešąja biblioteka.
1996 m. Viešoji biblioteka tapo savarankiška, juridinio asmens statusą turinti įstaiga, įkurta buhalterija.
Nuo 2001 m. Viešosios bibliotekos direktoriumi dirba Vygantas Muralis.
2003 m. įsijungta į LIBIS darbą, pradėtas kurti rajono bibliotekų elektroninis katalogas, vykdomas analizinės bibliografijos posistemės darbas.
2004 m. Biržų rajono savivaldybės Tarybos sprendimu uždaryti aštuoni neperspektyvūs Būginių, Geidžiūnų, Gulbinų, Kilučių, Klausučių, Mieliūnų, Smilgių ir Suosto kaimo filialai.
Nuo 2007 m. Viešojoje bibliotekoje vartotojai aptarnaujami automatizuotai — naudojant LIBIS skaitytojų aptarnavimo posistemės programą. Tais pačiais metais Biržų rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimą Nr. T-126 „Dėl naujo Biržų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato statybos“. Įgyvendintas Viešosios bibliotekos ir „Žiemgalos“ leidyklos bendras projektas – išleista P. Dabulevičienės ir Z. Balaišienės sudarytas leidinys „Jonas ir Martynas Yčai: Bibliografija“.
2008 m. Bibliotekos darbuotojų sudaryta ir išleista eilėraščių apie Biržų kraštą knyga „Poezijos sparno paliesti“.
2010 m. Bibliotekai suteiktas žymaus kraštiečio knygnešio Jurgio Bielinio vardas. Išleista Viešosios bibliotekos istorija „Knygnešio žemės biblioteka“. Knygą sudaro istorija, darbuotojų sąvadas ir bibliografija, apimantys 1930–2010 metų laikotarpį.
2011 m. Visose rajono bibliotekose įrengta viešojo interneto prieiga.
2012–2014 metais kartu su Pasvalio, Pakruojo, Bauskės bei Rundalės (Latvija) rajonų viešosiomis bibliotekomis dalyvauta tarptautiniame projekte „Tarpvalstybinis verslui palankių bibliotekų tinklo kūrimas“. Sukurtas www.birzaiverslui.lt tinklalapis. Viešojoje bibliotekoje įkurta pagalbos verslui kompiuterizuota darbo vieta, įsigyta verslo literatūros, atnaujinti baldai Informacijos ir Skaitytojų aptarnavimo skyriuose, komiuterinė įranga.