Atgavus spaudą, Lietuvoje susiklostė palankesnės visuomeninės ir kultūrinės sąlygos. Sustiprėjo lietuvių tautos kūrybinė iniciatyva. Švietimo ir savišvietos reikalingumo supratimas skatino steigti bibliotekas ir skaityklas. 1905 m. „Lietuvių laikraštis” rašė: „naudingiausia būtų įtaisyti knygynėlius miesteliuose, bažnytkaimiuose ir didesniuose kaimuose”.
1905 m. buvo įsteigtas Marijampolės „Šviesos” draugijos skyrius, kuriam vadovavo Jonas Staugaitis. Jis įsteigė nedidelį knygynėlį Šakiuose, kurį laikė Pranas Kriaučiūnas ir skaityklą „geroje vietoje išnuomotame dideliame name”. Buvo „įsigyta apie 1000 egz. įvairaus turinio knygų”. O 1933 m. išplatintose Lietuvos Bibliotekininkų draugijos anketose matyti, kad Šakiuose buvo daugiau nei 30 bibliotekėlių. Tuo metu veikė Šakių „Žiburio” gimnazijos ir pradžios mokyklos, įvairių ratelių bei draugijų bibliotekėlės. Jos buvo nedidukės, po 100 – 400 knygų, kurias skaitė šių organizacijų nariai.
1936 – ieji metai Lietuvos bibliotekų istorijai labai reikšmingi. Lietuvos prezidentas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas J. Tūbelis pasirašė Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą. Švietimo ministro J. Tankūno įsakymu 1937 m. steigiama Šakių valstybinė viešoji antros eilės biblioteka ir skaitykla. Jos vedėju paskiriamas Jonas Šikeris. Miesto savivaldybė bibliotekai skyrė du nedidelius kambarėlius mūriniame name prie tilto. Vėliau biblioteka perkeliama į Kalvaičio namus. Naujai pastačius Šaulių sąjungos namus, čia įsikuria ir biblioteka. 1940 m. vedėju dirba Pranas Jakaitis. Lietuvai praradus Nepriklausomybę Švietimo ministras A. Venclova ragina iš esmės keisti bibliotekų pobūdį ir kurti naują tarybinę biblioteką. Vokiečių okupacijos metais biblioteka sudegė. Atsikūrė biblioteka tik 1945 m. Jos fonduose tebuvo 3734 egz. knygų. 1950 m. reorganizuojama į rajoninę. Ji tampa metodiniu centru naujai įsikūrusioms apylinkių bei kaimų bibliotekoms. Įkuriamas atskiras vaikų literatūros skyrius. Bibliotekos fonduose buvo 6000 egz. knygų. Bibliotekai ima vadovauti pirmieji specialistai – A. Noreikaitė, baigusi Vilniaus kultūros švietimo bibliotekinį technikumą. Pastovių patalpų neturėjo, todėl buvo kilnojama iš vietos į vietą. Tik 1960 metais ilgesniam laikui įsikūrė kultūros namų antrame aukšte su atskira skaitykla, abonementu, vaikų literatūros skyriumi. Bibliotekos vadovai nuolat keitėsi: 1957 m. – Ona Arbatauskaitė, 1960 m. – Jūratė Naujokaitytė, 1962 m. – I. Reimerienė, 1965 m. – Anisija Bakienė, vėliau – A. Balčiūnaitė, L. Vaišnorienė.
