Šilalės rajono biblioteka įkurta 1937 metais. Jai vadovauti buvo paskirtas pradinės mokyklos vedėjas Albinas Monstvila. Kiek pirmosiomis dienomis buvo bibliotekoje knygų – tikslių žinių nėra. Remiantis vietos gyventojų prisiminimais, 1940 m. pradžioje knygų fondas siekė apie 1000 tomų.
1937 – 1938 m. biblioteka periodinių leidinių negavo. Kiek vėliau Šilalės valsčiaus biblioteka gaudavo tokius periodinius leidinius, kaip “Lietuvos aidas“, „Karys“, „Židinys“ ir laikraščių žydų kalba. Pirmaisiais metais bibliotekoje skaitė 39 skaitytojai, kuriems išduota 1290 egz. knygų.
1938 m. gruodžio 1 d. bibliotekai vadovauti buvo paskirtas Kazys Juozapaitis, o 1940 m. lapkričio 30 d. bibliotekos vadovu tapo Pranas Didoras.
1941 metais prasidėjus karui, biblioteka sudegė. Liko tos knygos, kurios buvo pas skaitytojus. Tuometinio bibliotekos vedėjo Prano Didoro dėka pavyko surinkti kelis šimtus knygų. Rimtam darbui biblioteka atsikūrė tik 1945 m. rugsėjo mėnesį. Atkūrimo sąlygos buvo labai sunkios. Nebuvo reikiamų patalpų, trūko knygų, specialistų. O svarbiausia nebuvo žmogaus, kuris galėtų organizuoti darbą sudėtingu pokario metų laikotarpiu.
Skaitytojų skaičius kasmet didėjo. Jei 1945 m. biblioteka naudojosi tik 30 skaitytojų, 1948 – 119, tai 1950 – 223 skaitytojai. Didėjant skaitytojų skaičiui, atitinkamai didėjo ir literatūros išdavimas. 1945 m. jis siekė 180 egz., 1950 – 5103 egz.
1950 m. Šilalės biblioteka tapo rajonine. Išaugo knygų fondai, skaitytojų skaičius. Buvo padidintas ir darbuotojų skaičius: 1951 m. – 2 darbuotojai, 1953 m. – 3, 1958 m. dirbo 4 darbuotojai. 1953 m. rugsėjo mėn. įvyko pirmoji skaitytojų konferencija.
1956 m. bibliotekos vedėjo pareigose pradėjo dirbti pirmasis specialistas – bibliotekininkas – Agota Andrijauskaitė – Juškienė, kuri bibliotekai vadovavo iki 1961 m. Nuo 1961 m. iki 1965 m. bibliotekai vadovavo Juzefa Zonytė.
1945 – 1957 m. biblioteka buvo patalpinta viename kambaryje. Jame išsiteko tik knygų fondai. 1958 m. biblioteka gavo antrą kambarį, kuriame buvo atidaryta skaitykla.
1960 m. bibliotekos paslaugomis naudojosi 2240 skaitytojų (69 proc. visų gyventojų). Nuo 1965 m. iki 1977 m. bibliotekai vadovavo Ona Budrienė.
1965 – 1976 m. Šilalės rajoninės bibliotekos skaitytojų skaičius palaipsniui mažėjo, tačiau literatūros išdavimas skaitytojams išaugo iki 39938 egz. Knygų fondą sudarė 23548 egz. įvairios literatūros. Rajoninė biblioteka teikė metodinę paramą 44 kaimo bibliotekoms.
1977 m. rajone įvykdyta bibliotekų tinklo centralizacija. Rajoninė biblioteka reorganizuota į centrinę biblioteką su 32 filialais kaimo vietovėse (uždaryta 12 neperspektyvių kaimo bibliotekų). Centrinėje bibliotekoje veikė šie skyriai: metodikos, knygų komplektavimo ir tvarkymo, (knygų fondo saugojimo ir mainų rezervininis sektorius), skaitytojų aptarnavimo (sektorius darbui su jaunimu), bibliografinis – informacinis, vaikų literatūros, ūkinis – techninis skyrius. Rajoninei bibliotekai pradėjo vadovauti Liucė Lukošiutė – Montvilienė. Bibliotekoje 1978 m. dirbo 21 darbuotojas.
1982 m. bibliotekai pradėjo vadovauti Aldona Daukšaitė – Jankauskienė. Tuo metu rajoninė biblioteka skyrė didelį dėmesį skaitytojų skaitymo kultūros ugdymui.
1985 m. sistemoje dirbo vienas darbuotojas su bibliotekiniu aukštuoju išsilavinimu, 24 su spec. bibliotekiniu išsilavinimu, du darbuotojai studijavo neakivaizdiniu būdu VVU, 3 – Vilniaus kultūros mokykloje. Tais metais keletą mėnesių bibliotekai vadovavo Danutė Mockaitytė – Petkuvienė. 1985 m. pabaigoje bibliotekai pradėjo vadovauti Ona Naujokaitė – Bajorinienė.
1987 m. Centrinė biblioteka šventė savo veiklos 50 m. jubiliejų. Tais metais bibliotekai pradėjo vadovauti Virginija Raštutienė.
Po 1992 metų reorganizacijos, biblioteka tapo Miesto biblioteka, filialai priklausė kultūros skyriui, bibliotekai pradėjo vadovauti Donata Litvinienė.
1997 metais biblioteka tapo Šilalės rajono savivaldybės viešąja biblioteka, kuriai priklausė 26 filialai kaimuose. Šiais metais biblioteka paminėjo savo veiklos 60 metų jubiliejų.
2002 metais uždarytas neperspektyvus bibliotekos, Balsių kaimo filialas.
2003 m. sausio mėn. bibliotekai pradėjo vadovauti Zita Lazdauskienė. 2003 m. balandžio mėn. bibliotekai vadovavo Stasys Aužbikas. Nuo 2003 liepos mėn. bibliotekai vadovavo Kostas Mačionis.
2007 m. biblioteka šventė savo veiklos 70 metų jubiliejų.
Nuo 2010 m. gruodžio mėn. bibliotekai pradėjo vadovauti Astutė Noreikienė.
Šiuo metu Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka yra biudžetinė kultūros švietimo ir informacijos įstaiga, kurioje renkami, tvarkomi, saugomi spaudiniai ir kiti dokumentai (rankraščiai, garsiniai, regimieji, vaizdiniai, elektroniniai ir kt.), sisteminamos ir platinamos juose užfiksuotos žinios. Bibliotekoje taip pat kaupiami ir saugomi kraštotyrinio pobūdžio ir kiti spaudiniai.
Bibliotekos steigėjas yra Šilalės rajono savivaldybės taryba, kuri steigia, reorganizuoja ir likviduoja biblioteką Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
Šiuo metu bibliotekai priklauso 25 kaimų filialai. Bibliotekos kaimų filialai vykdo Viešajai bibliotekai priskirtas funkcijas, jie pavaldūs Viešosios bibliotekos direktoriui.
Gerinant veiklos kokybę, atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir informacinių technologijų sklaidą, kompiuterizuoti visi pagrindiniai bibliotekos veiklos procesai: dokumentų komplektavimo ir apskaitos, darbo su vartotojais, buhalterinės apskaitos. Bibliotekos vartotojai aptarnaujami elektroniniu būdu. Nuo 2000 m. Viešoji biblioteka įsijungė į LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema), o nuo 2006 m. sausio 1 d. įdiegtas LIBIS skaitytojų aptarnavimo posistemis. Dabar visiems viešosios bibliotekos skaitytojams išduodamas vieningas skaitytojo bilietas, kuris galioja visoje Lietuvoje.
2009 m. Viešojoje bibliotekoje startavo projektas „Bibliotekos pažangai“. Šio projekto dėka buvo kompiuterizuota Viešoji biblioteka ir jos filialai. Šis projektas iš esmės pakeitė bibliotekos siūlomas paslaugas bei jų efektyvumą.
2011 m. Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos tinklas nekito: veikė Viešoji biblioteka ir 24 kaimo filialai. Trys iš jų – Pajūralio, Obelyno ir Žadeikių filialai – yra įsikūrę pagrindinių mokyklų patalpose.
6-iose Viešosios bibliotekos filialuose įdiegta vartotojų registracijos ir statistikos sistema (VRSS), skirta supaprastinti duomenų surinkimą apie viešos interneto prieigos (VIP) lankytojų darbą kompiuteriais.
Bibliotekos ir kaimų filialų darbuotojos rengė kompiuterinio raštingumo ir interneto išteklių mokymus Šilalės rajono gyventojams. Buvo apmokyti 237 gyventojai.
2011 m. startavo Viešosios bibliotekos interneto svetainė. Atsirado galimybė aktualią informaciją talpinti virtualioje erdvėje ir tokiu būdu tapti šiuolaikišku informacijos ir žinių šaltiniu.
2012 m. Viešoji biblioteka atšventė 75-erių metų jubiliejų. Tais metais pirmą kartą Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas Šilalės kraštas. „Litexpo“ parodų rūmuose vykusiame 13-ame tarptautinės knygų mugės renginyje, skirtame D. Poškos ir Baublių muziejaus 200-osioms metinėms pažymėti, buvo pristatyta Šilalės bibliotekos išleista Vinco Laurinaičio monografija „Dionizas Poška“
Jau kelerius pastaruosius metus bibliotekos teikiamomis paslaugomis naudojasi 26,4 proc. rajono gyventojų. Tai vidutiniškai daugiau nei šalies vidurkis.
2013 m. surinkti ir užrašyti Šilalės krašto kulinarinio paveldo patiekalų receptai, kurie išleisti atskira knyga „Pasmuokavuok, kap skane“. Aštuntąjį kartą buvo surengta Europos dienos šventė Šilalės miestui.
Po kelerių metų pertraukos iš sąstingio pajudėjo bibliotekų patalpų remonto darbai. Į renovuotas patalpas persikėlė Šiauduvos kaimo filialai. Renovacijos darbai pradėti Traksėdžio ir Bilionių kaimo filialuose, į erdvesnes patalpas perkeltas Girdiškės kaimo filialas.
Bibliotekos organizuojamas „Europrotų“ žaidimas sulaukė daug teigiamo atgarsio. Žinių viktorinose dalyvavo šimtai šilališkių. Taip pat mėgstami yra ir kiti organizuojami bibliotekos renginiai: knygų pristatymai, susitikimai su žymiais šalies žmonėmis, kūrėjų darbų parodos ir kiti.
Lyginant 2013 m. ir 2014 m., bendras rajono gyventojų sutelkimo procentas sumažėjo 0,5 proc. Vartotojų skaičius Viešojoje bibliotekoje – 1626. Per 2014 m. mieste sumažėjo 40 skaitytojų. Nepaisant mažėjančio rajono gyventojų skaičiaus, kuris mažina ir bibliotekos vartotojų skaičių, bibliotekininkai imasi naujų vaidmenų ir yra vis dažniau pastebimi – tampa konsultantais, operatoriais, fotografais, mokytojais, scenaristais, renginių vedėjais.