Spalio 1-9 dienomis trisdešimt savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų, įgyvendindami LSVBA parengtą projektą, lankėsi Graikijoje. Vizito metu, kartu su Graikijos bibliotekininkų ir informacijos mokslininkų asociacija, dalyvavo tarptautiniuose tarpinstituciniuose dialoguose. Projekto dalyviai aplankė 9 Graikijos bibliotekas, susitiko ne tik su bibliotekų darbuotojais ir jų partneriais, bet ir su Graikijos bibliotekų asociacijos prezidente ir taryba, kartu su jais dalyvavo konferencijoje, kurios metu diskutavo visiems aktualiais klausimais, pristatė savo veiklas, dalinosi Lietuvos bibliotekų patirtimi.
Vizitas į Graikiją suplanuotas neatsitiktinai. Juk šiais metais Atėnai yra paskelbti Pasaulio knygų sostine – čia vyksta daugybė susitikimų su autoriais, vertėjais, iliustratoriais, koncertai, teminės parodos, poezijos skaitymai, dirbtuvės ir daug kitų veiklų leidybos profesionalams. Pagrindinis Pasaulio knygų sostinės tikslas – knygų prieinamumas visiems žmonės, įskaitant pabėgėlius bei migrantus. O kitais metais čia rinksis viso pasaulio bibliotekininkai. Mat Atėnuose vyks Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) reikšmingiausias renginys, generalinė asamblėja – Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongresas, kasmetinis pasaulinis profesinis įvykis, sukviečiantis daugiau kaip 3500 dalyvių iš daugiau kaip 130-ties šalių ir pasiūlantis profesinio tobulėjimo galimybių.
Apsilankymai Graikijos bibliotekose, besiruošiančiose kitais metais priimti viso pasaulio bibliotekininkus, buvo įdomūs ir išskirtiniai – visur buvome šiltai sutinkami, supažindinami su kiekvienos bibliotekos veiklomis, pateikiant pranešimus, aprodant veikloms skirtas erdves, diskutuojant apie iškylančias problemas, pasidalinant sėkmėmis.
Pažintis su Graikijos bibliotekomis prasidėjo atvykus į Atėnų centrinę ir vaikų biblioteką. Ši biblioteka gali didžiuotis ne tik savo praeitimi, nes čia buvo išleistas pirmasis Atėnų laikraštis, sukauptas didelis senosios periodikos fondas, prie kurio darbuojasi mokslininkai ir studentai, bet ir gausiais knygų rinkiniais apie Graikijos sostinę Atėnus, nors, pasak bibliotekos darbuotojų, jie orientuojasi ne į rinkinių kiekybę, bet jų kokybę. Visi renginiai visuomenei bibliotekoje vyksta nemokamai. Ši biblioteka ne tik vasaros laikotarpiu daug dėmesio skiria darbui su vaikais (rengiami edukaciniai užsiėmimai, kaip pvz. darbas su kvepiančiomis Graikijos kalnų žolelėmis ir pan.). Ir per mokslo metus, du – tris kartus per savaitę, jie rengia atskirus susitikimus pagal parengtas programas vaikams – ciklus apie poeziją, nes ji mokyklose sunkiai įsisavinama. Bibliotekininkai džiaugėsi, kad čia jiems tai pavyksta įtvirtinti, pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Viena iš specifinių šios bibliotekos veiklos sričių – darbas su pabėgėlių vaikais. Jiems organizuojami užsiėmimai, kurių metu pristatoma senoji Graikijos istorija, raštijos periodai, mokomasi naujosios šnekamosios graikų kalbos. Nemažai laiko sąnaudų šios bibliotekos bibliotekininkai skiria ir periodikos skaitmeninimui.
Vėliau lankėmės pirmojoje Atėnų bibliotekoje, kuri yra skirta vaikams nuo 0 iki 6 metų amžiaus, kuri dirba kartu su kitomis ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Ši biblioteka yra padalinta į dvi dalis. Pirmojoje laukiami lankytojai nuo 0 iki 3 metų amžiaus kartu su juos lydinčiais asmenimis, kitoje aptarnaujami mažieji atėniečiai nuo 3 iki 6 metų amžiaus. Čia vykdomos programos visų metų bėgyje. Naujos knygelės mažiesiems skaitytojams pristatomos teatro principu. Bibliotekoje yra 2,5 tūkst. pavadinimų graikų ir užsienio kalbomis parašytų knygelių patiems mažiausiems skaitytojams. Čia galima rasti net 12 užsienio kalbų parašytų knygų (japonų, prancūzų, italų ir t.t. Deja, lietuviškų knygelių mes ten neradome). Šis padalinys pradėjo veikti tik 2016 metais, todėl viskas čia dar dvelkia naujumu, ryškios spalvos ir vaikams pritaikyta aplinka bei lankstus darbo grafikas pritraukia vartotojus. Šalia veikia ir padalinys, kuris aptarnauja vaikus nuo 6 iki 15 metų amžiaus. Čia, be 5 tūkst. pavadinimų juos dominančių knygų, jaunieji skaitytojai gali vietoje žaisti įvairius stalo žaidimus, kartu su bibliotekininke dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, įvairiose programose.
Pirmosios dienos vizitus užbaigėme susitikimu su Graikijos bibliotekų asociacijos prezidente bei valdybos nariais, ir mūsų vizito susitikimus bibliotekose planavusia šios asociacijos nare Afrodite. Susipažinome ir su Atėnų koledžo biblioteka. Susitikimo metu ne tik išgirdome apie Graikų bibliotekų asociacijos veiklas, planus, keliamus tikslus ir siekius, bet ir pristatėme savo veiklas. LSVBA prezidentė Danguolė Abazoriuvienė pristatė visas Lietuvos viešąsias bibliotekas, jų vykdomus projektus, pateikė statistinius duomenis, nevengė iškelti ir mūsų veiklos problemų. Labai trumpai apie savo pasiekimus kalbėjo Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, Kauno miesto Vinco kudirkos viešosios bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė, Šiaulių miesto viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė ir Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė. Konferencijos metu buvo daug kalbama apie prisijungimą į broliškų bibliotekų programą. Visi pastebėjome ir supratome, kad tai gali būti pirmasis žingsnis ne tik norint susirasti kitą biblioteką, kuri nori dalintis savo idėjomis, bendrai vykdyti panašias veiklas ir projektus, bet ir žengti link tarptautinio žinomumo. Juk niekam nebėra įdomi tik tradicines veiklas vykdanti biblioteka – visi ieškome išskirtinumo ir unikalumo. Tad bendradarbiavimas su kitų šalių bibliotekomis įneštų dar daugiau spalvų ir pritrauktų tuo besidominčių vartotojų ratą. Konferencijos metu mums taip pat buvo pristatytas ir kitų metų IFLA konferencijos simbolis, paaiškinta jo reikšmė, buvome nuoširdžiai pakviesti dalyvauti šiame reikšmingame visai bibliotekinei visuomenei renginyje.
Kitą dieną vykome į Atėnų priemiestį, kur apsilankėme Agios Paraskevi Alekos Kontopoulos muziejuje-bibliotekoje. Įdomu tai, kad šis Atėnų priemiesčio rajonas atsirado tik prieš 40 metų ir čia, pasak mus lydėjusios bibliotekininkės, kuriasi tik labai išsilavinę gyventojai. Jų šiuo metu čia priskaičiuojama apie 100 tūkst. 1990 m. bibliotekos patalpos perkeltos į dabartines erdves. Muziejui pastatą su visais savo daiktais dovanojo žymus Graikijos dailininkas Alekos Kontopoulos, su sąlyga, kad šalia būtų pastatyta ir veiktų biblioteka. Savivaldybės lėšomis biblioteka įkurta. Bibliotekos atstovai, aptarnaujantys virš 7000 vartotojų, papasakojo apie daugybę čia vykdomų programų, užsiėmimų, šviečiamųjų renginių, kurie dažniausiai būna nukreipti į menus. Ši biblioteka yra unikali tuo, kad yra vienintelė Graikijoje, kuri veikia kartu dar ir kaip muziejus. Veiklas jie čia vykdo labai planingai: kiekvieną kovo pirmadienį čia vyksta kitų šalių literatūros pristatymai, gegužę – vietinių rašytojų kūrybos pristatymas ir nagrinėjimas ir t.t. Bibliotekoje daug skaityklų suaugusiems. Čia galima rasti ir vertėjų skaityklą, kurioje žmonės mokosi vertimo pagrindų, pristato savo verstus kūrinius ir t.t. Taip pat yra atskira skaitykla ir pedagogams, kurioje mokytojai ruošiasi pristatymas, ieško jiems reikiamos literatūros. Bibliotekos veikla išsiskiria iš kitų dar ir tuo, kad čia labai rūpinamasi graikų raštija. Čia yra mokomasi kurti. Susidomėję tuo, graikai čia mokosi skirtingų kūrinių rašymo meno. Yra grupės, kurios mokosi ne rašymo, bet oratorystės meno. Čia vyksta įvairūs seminarai, užsiėmimai, kuriuose mokoma ir kaip išspausdinti vaikų kūrybą. Dažnai vyksta kultūrinių leidinių, susijusių su tapyba (įvairaus amžiaus grupėms) pristatymai, vasarą bibliotekos sodelyje rengiamos tapybos pamokos vaikams. Kiekvienų metų rugsėjį biblioteka organizuoja meno festivalius, sukviečiančius daug meno gerbėjų ir dalyvių. Biblioteka, įgyvendindama tiek veiklų, jau trūksta erdvių ir labai norėtų išsiplėsti, tačiau dėl šalyje buvusios krizės to dar negali įgyvendinti. Lankantis bibliotekoje buvome maloniai nustebinti, mums čia parodė ir lietuvių autoriaus Sauliaus Kundroto knygą, išverstą į graikų kalbą.
Vėliau lankėmės Livadeijos viešojoje bibliotekoje, kuri veikia 27-30 tūkst. gyventojų turinčiame Graikijos miestelyje. Ši biblioteka išsiskiria savo dėmesiu fotografijos mėgėjams. Jie rengia kursus, seminarus, norintiems išmokti fotografijos meno pagrindų, organizuoja savo darbuotojų parodas miestelio erdvėse. Įdomią parodą teko pamatyti ir mums – parodos dalyviai turėjo būti perskaitę tam tikrus graikų kūrinius ir juos (arba jų dalį, pasirinktą frazę) perteikti savo fotografijoje. Parodos atidarymo metu tie kūriniai dar kartą buvo skaitomi. Ši biblioteka dirba ir su mobilia biblioteka, turi transportą, kuriuo važiuoja ne tik po rajoną, bet ir už jo ribų. Su mobilia biblioteka jie vyksta ir į atokesnes mokyklas, lanko visuomeninių organizacijų susirinkimus ir t.t. Savanoriai yra įkūrę bibliotekos pagalbininkų draugiją, kuri ne tik inicijuoja įvairias veiklas, padeda jas įgyvendinti, bet ir visuomenėje renka lėšas bibliotekos veikloms vykdyti. Bibliotekoje savanoriauja ir didelis miestelio patriotas, kraštotyrininkas, pasakorius. Jis vėliau pravedė ir mums ekskursiją po Livadeijos miestelį, turintį gilias kultūrines tradicijas.
Vizito Graikijoje metu apsilankėme ir Nafplio miesto bibliotekoje, kurioje du bibliotekininkai ir du valstybės tarnautojai aptarnauja ir vaikus, ir suaugusius miesto gyventojus. Šiame mieste yra buvusi pirmoji gimnazija – ir ne tik Nafplio mieste, bet ir visoje Graikijoje. Ši biblioteka įdomi tuo, kad čia yra saugomi visi tos pirmosios gimnazijos leidiniai. Mums leido juos pamatyti, sudėtus atskiroje patalpoje, kai kurie jų jau įdėti į vokus, kad neišsibarstytų knygų puslapiai. Šios bibliotekos fonduose galima rasti net 15 a. inkunabulų.
Apsilankėme ir pabendravome su kolegomis jaukioje nedidelėje viešojoje bibliotekoje „O Palamidis“. Vėliau nuvykome į Harvardo universiteto Helenistinių studijų centrą. Pagrindinis Helenijų studijų centras yra Vašingtote. Todėl daugelis gali nustebti Nafplio mieste pamatę Harvardo universiteto emblemą ir vėliavą. Jei į šį centrą atvyksta studentai, jie turi pilną priėjimą prie visų Harvardo universiteto fondų. Nafplio mieste yra tik teatro studijos. Lietuvos bibliotekų vadovams centro darbuotojai parodė turimą skaitmeninimo įrenginį, kuris senųjų dokumentų lapus verčia pučiamo oro pagalba, jų neliečiant rankomis. Šiame centre dažnai vyksta telekonferencijos ir susitikimai su Amerikos aukštųjų mokyklų studentais. 2010 metais centras organizavo tarptautinę filosofijos olimpiadą. Ši ugdymo įstaigos biblioteka yra bazė atvykti studentams ir profesoriams vykdyti archeologijos studijas.
Dar viena netradicinė mūsų aplankyta biblioteka yra įsikūrusi buvusiame cigarų fabrike. Dabar ten privatus menų centras, kuriame rado vietos ir biblioteka. Norint iš čia į namus pasiimti knygą reikia susimokėti metinį bibliotekos lankytojo mokestį. Pasidomėjus, ar jie turi tokių lankytojų, kurie mokėtų pinigus, kad galėtų skolintis knygas, mums buvo paaiškinta, kad jie turi virš 200 pastovių lankytojų, kurie susimokėję nedidelį mokestį (40 Eur per metus), gali kada nori pasiimti reikiamas knygas. O kadangi šalia yra įsikūręs ir vaikų užimtumo kambarys, ir meno dirbtuvėlės, ir kavinukė, tai jiems tiesiog patogu tai yra daryti būtent čia. Pradžioje šioje bibliotekoje buvo tik savininko (žurnalisto) knygų rinkiniai, vėliau daug knygų padovanojo draugai ir bičiuliai.
Paskutiniąją vizito dieną aplankėme gražią, neseniai iš atskirų padalinių į vieną sujungtą Keratsini-Drapetsona savivaldybės biblioteką. Nemažai erdvių joje yra pritaikytą įvairiems susitikimas organizuoti. Daugeliui patiko mini įrašų studijos įkūrimas ir panaudojimas. Kol dar veikė atskiros bibliotekos, viena iš jų buvo apdovanota už ES skaitmeninės visuomenės kūrimą, už darbą su žmonėmis turinčiais negalią. Pasak mūsų pašnekovės ir pagrindinės vizito organizatorės Afroditės, jie susiduria su gyventojų senėjimo problema – jeigu anksčiau beveik 73 proc. skaitytojų jų bibliotekoje buvo vaikai, tai dabar – atvirkščiai, jų liko tik apie 30 proc. Kitose šalies bibliotekose to nėra, labai priklauso nuo miestelių ir jose esančių bibliotekų geografinės padėties. Diskusijos dalyvius nustebino dar ir tai, kad vasarą, kai mokytojams nereikia dirbti mokyklose, jie mielai savanoriauja bibliotekose, dirba su atskiromis moksleivių grupėmis.
Vizito Graikijoje pabaigoje buvome mielai sutikti Nacionalinėje bibliotekoje. Mus sutikęs Generalinis direktorius Filippos Tsimpoglou pristatė bibliotekos istoriją, viziją, tikslus ir siekius. O kolegos, palydėjo ir aprodė erdves, į kurias knygos iš senosios bibliotekos pastato pradėjo atkeliauti tik šių metų balandžio mėnesį. Mums pavyko patekti ir į erdves, kuriose naujam gyvenimui prikeliami senieji Graikijos rankraščiai. Nacionalinė Graikijos biblioteka, apsupta žaliuojančiu parku, kanalu, džiuginančiu lankytojus vasarą ir žiemą, nuolat besikeičiančia skulptūrų paroda, ir dar kvepianti naujais baldais visus sužavėjo. Vaikščiodami ant bibliotekos stogo – terasos, jausdami kaip šnara smilgos, akis glosto nuostabi Atėnų panorama, supratome, kokios puikios sąlygos laukia šios bibliotekos lankytojų. Mums ji pasirodė įspūdinga, šviesi, atvirai išdėsčiusi net ir senas knygas.
Įgyvendindami projekto programą lankėmės ne tik bibliotekose, bet vykome ir į žymiausias Graikijos vietoves, susipažinti su Graikijos kultūra ir istorija. Aplankėme įstabųjį Akropolį, jo šventyklas ir Archeologijos muziejų, kur saugomi senosios Graikijos skulptūros šedevrai. Pabuvojome Delfuose – religiniame antikinės Graikijos centre, įsikūrusiame vaizdingame Parnaso kalno šlaite, kur pamatėme Apolono šventyklą, stadioną, Dioniso teatrą – pirmąjį akmeninį teatrą Graikijoje. Ekskursijų metu sustojome prie technikos paminklo – Korinto kanalo, kuris skiria Egėjo ir Jonijos jūras. Pertempti laivus sausuma buvo labai sudėtinga, todėl dar Nerono laikais iškastas 6 kilometrų ilgio kanalas, kuriuo ir dabar perplaukia laivai. Pervažiavę Korinto kanalą gėrėjomės Peloponeso pusiasalio grožiu.
Vėliau apsilankėme nuostabia akustika garsėjančiame Epidauro teatre. Tai 12 tūkstančių vietų akustinio meno šedevras, išlikęs iki mūsų dienų. Šioje archeologinėje vietovėje 3 a. prieš Kristų buvo pastatyta didžiausia sanatorija – sveikatos šventykla. Šalia sveikatos šventyklos buvo pastatytas stadionas. Sveikdami žmonės jame sportuodavo, norėdami atgauti dvasines ir fizines galias.
Apsilankėme ir olimpiniame stadione, kuriame telpa 50 tūkstančių žiūrovų. 2004 metais čia vyko dalis olimpiados renginių (šaudymas ir atletikos maratonas).
Baigėsi pilna įspūdžių kelionė ir pažintis su Graikijos bibliotekomis. Tačiau net neabejoju, kad projekto dalyviams naujos patirtys, pažintys, pasidalinimai, išgirstos ir užgimusios naujos idėjos dar ilgai lydės kasdieninėje veikloje. Juk tik dalindamiesi patirtimi, semdamiesi minčių iš kolegų, rasdami laiko atviriems pokalbiams ir diskusijoms, mes galime paskui save vesti tuos, kurie trokšta žinių, informacijos, patarimų, mes galime rasti savyje jėgų šių dienų skubančiame ir nervingame pasaulyje padėti žmonėms bibliotekose atrasti dvasinį saugumą.
Dėkojame Kultūros tarybai, parėmusiai Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos parengtą projektą, kuris leido atrasti tokias skirtingas Graikijos bibliotekas ir susipažinti su senosios Graikijos kultūrą, pamatyti, kaip ji yra saugoma ir vertinama šiomis dienomis. Tikime, kad gražus tarptautinis bendradarbiavimas tęsis ir toliau, ir kolegas iš Graikijos pamatysime pas mus organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje.
Daina Sutkevičienė
LSVBA tarybos narė
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė
