Vasario 18 dieną savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė ir tarybos narė Loreta Aleknienė dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos (LKT) organizuotoje nuotolinėje diskusijoje dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių ir Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo tobulinimo.
Diskusiją moderavo Lietuvos kultūros tarybos Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadovė Aleksandra Chackevičiūtė. Diskutuota dėl pateiktų pasiūlymų, išklausytos skirtingos nuomonės, įžvalgos. Džiugu, kad Lietuvos kultūros taryba išgirdo asociacijos kreipimąsi ir pakvietė diskusijai.
Asociacijos siūlymai:
- Atskirų kvietimų pagal projekto dydį ir finansavimo apimtį įtvirtinimas.
Šiuo metu didelės apimties projektai, dažniausiai teikiami didžiųjų kultūros įstaigų, užima reikšmingą dalį skiriamo finansavimo, todėl mažesniems regionų projektams tampa sudėtinga konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis. Siūlome numatyti atskirus kvietimus arba atskiras finansavimo dalis pagal projekto apimtį, pavyzdžiui: vieną – projektams, kurių prašoma suma viršija 8 000 Eur, ir kitą – mažesnės apimties projektams iki 8 000 Eur, ypač įgyvendinamiems regionuose. Tai užtikrintų tolygesnį kultūros lėšų pasiskirstymą ir didintų kultūros prieinamumą kaimo vietovėse bei mažesniuose miestuose. - Paraiškų skaičiaus ribojimas vienai organizacijai.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai viena organizacija pateikia kelias didelės apimties paraiškas ir gauna reikšmingą viso kvietimo finansavimo dalį. Siekiant užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją ir platesnį kultūros finansavimo pasiskirstymą, siūlome nustatyti maksimalų paraiškų skaičių, kurį viena organizacija gali teikti vieno kvietimo metu, arba riboti maksimalų vienai organizacijai skiriamą finansavimo dydį. - Bibliotekų veiklos specifikos pripažinimas vertinimo procese.
Vertinimo praktikoje pastebimas skeptiškas požiūris į bibliotekų teikiamas paraiškas, tarsi bibliotekų veikla nebūtų laikoma lygiaverte kultūros lauko dalimi. Pažymime, kad šiuolaikinės viešosios bibliotekos vykdo plačią kultūrinę, edukacinę ir bendruomeninę veiklą, kuri daro reikšmingą poveikį visuomenei, ypač regionuose. Siūlome gairėse aiškiai įtvirtinti bibliotekų kaip kultūros institucijų vaidmenį ir užtikrinti, kad jų projektai būtų vertinami atsižvelgiant į socialinį, edukacinį ir bendruomeninį poveikį. - Subalansuota ekspertų ir tarybos sudėtis.
Siekiant objektyvesnio ir labiau subalansuoto projektų vertinimo, tikslinga užtikrinti, kad Lietuvos kultūros tarybos ir ekspertų sudėtyje būtų proporcingai atstovaujamos skirtingos kultūros sritys, įskaitant bibliotekų sektorių. Tai padėtų sumažinti sektorinius šališkumus ir stiprintų pasitikėjimą vertinimo procesu. - Prioritetų peržiūra, daugiau dėmesio skiriant mažos apimties projektams ir vaikų bei jaunimo veikloms.
Siūlome svarstyti galimybę gairėse aiškiau išskirti prioritetus, susijusius su mažos apimties projektais bei vaikų ir jaunimo kultūriniu ir edukaciniu užimtumu. Tokie projektai dažnai turi didelį ilgalaikį poveikį vietos bendruomenėms, tačiau šiuo metu ne visada sulaukia pakankamo finansavimo dėmesio. - Į Gaires siūloma įtraukti vertinimo kriterijų – socialinis ir bendruomeninis poveikis. Kriterijaus esmė: vertinama, kiek projektas didina gyventojų kultūrinį dalyvavimą, mažina socialinę ir kultūrinę atskirtį, įtraukia skirtingas bendruomenės grupes (vaikus, jaunimą, senjorus, pažeidžiamas grupes). Be šio kriterijaus bibliotekos visada pralaimi projektams, kurių vertė matuojama „matomumu“ ar prestižu, o ne nauda visuomenei, nes bibliotekų stiprybė – ne meninis produktas, o realus poveikis žmonėms.
Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija