Sudėtinga Klaipėdos miesto geopolitinė padėtis bei istorija lėmė permainingą viešosios bibliotekos likimą. „Bibliotekos įsteigimo iniciatorius buvo 1919 m. Klaipėdoje įkurta Liaudies švietimo sąjunga, siekusi atskirtame Klaipėdos krašte sudaryti palankias sąlygas vokiečių kultūrai. Sąjunga, stokodama lėšų, paramos kreipėsi į miesto savivaldybę. 1920 m. vasario mėnesį valdžia nutarė įsteigti tipišką miesto biblioteką. Jai surastos patalpos, lėšų remontui ir bibliotekininkų algoms. Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka (spalio 4 d. – skaitykla, nuo gruodžio 1 d. – ir abonementas) duris atvėrė 1920 m. Jos atidaryme dalyvavo savivaldybės ir miesto tarybos nariai ir nemažai svečių. Kalbą sakė Klaipėdos vyr. Burmistras R. Grabovas, apie bibliotekos svarbą savišvietai kalbėjo jos pirmasis direktorius dr. G. Kempas. Biblioteka darbą pradėjo Liepojos gatvėje Nr. 36 (dabar H. Manto Nr. 20)…” – taip apie viešosios bibliotekos steigimą Klaipėdoje rašė prof. D. Kaunas. ( Mažosios Lietuvos bibliotekos. – V., 1987.- p.137 – 148).
Šiandieninės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos sąsajos su prieškario biblioteka – menkos. Dabartinis bibliotekos tinklas susiformavo miesto 1-osios masinės bibliotekos, kurios fondas buvo tik 2000 egz., pagrindu. Tarybiniu laikotarpiu biblioteka keletą kartų buvo perkeliama į naujas patalpas, kol įsikūrė dabartiniame pastate (Turgaus g. 8). 1977 m., kuriant centralizuotą sistemą, Klaipėdoje buvo 11 masinių bibliotekų. Seniausia miesto masinė biblioteka tapo centrine. Tinklas plėtėsi ir šiuo metu biblioteką sudaro 8 skyriai ir 13 filialų, išsidėsčiusių visame mieste.
Pirmieji Lietuvos nepriklausomybės metai buvo paskirti spaudinių fondų sutvarkymui. Menkai finansuojant spaudinių komplektavimą, šalinant pasenusio turinio, dubletinius bei susidėvėjusius leidinius, bibliotekos spaudinių fondas ženkliai sumažėjo. Kartu buvo keičiamas dokumentų fondų turininis išdėstymas pagal naujai diegiamą universalią dešimtainę klasifikaciją (UDK).
1997 m. priimtas LR Kultūros ministerijos sprendimas „Dėl Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos ( LIBIS) diegimo” buvo naujas iššūkis bibliotekai. Kompiutrinės įrangos pirkimo viešosioms bibliotekoms tuo metu nefinansavo nei Kultūros ministerija, nei savivaldybė. Pirmieji du kompiuteriai bibliotekai nupirkti už lėšas surinktas pradėjus teikti mokamas paslaugas. Metų pabaigoje pradėtas kurti bibliotekos elektroninis katalogas.
1998 m. parengta ir Klaipėdos miesto savivaldybėje patvirtinta bibliotekos modernizavimo programa „Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka – informacijos, savišvietos ir kultūros centras”. Programos tikslas – kurti estetišką, saugią aplinką, naujas, perspektyvias paslaugas įvairių socialinių ir amžiaus grupių vartotojams, dalyvauti informacinės visuomenės kūrime automatizuojant bibliotekos darbo procesus, kuriant vartotojams laisvą prieigą prie interneto, komplektuojant ne tik spausdintus, bet ir skaitmeninius dokumentus. Šiuo laikotarpiu Atviros visuomenės instituto, Atviros Lietuvos fondo šalyje įgyvendinta bibliotekų rėmimo programą turėjo didelės reikšmės bibliotekos modernizavimui.
Jaunimo domėjimasis naujomis informacinėmis technologijomis paskatino pirmiausiai modernizuoti Jaunimo skyrių. 1998 – 1999 m., įgyvendinus projektus „Interneto skaityklos kūrimas Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje” ir „Fonoteka jaunimo bibliotekoje – kokybiškos audio/video informacijos galimybė”, nupirkta vaizdo ir garso aparatūra, kompiuteriai, pradėtos komplektuoti naujos dokumentų rūšis: kompaktinės plokšteles, vaizdajuostės, kompiuterinės informacijos laikmenos su mokomąja ir laisvalaikiui skirta informacija, užsakytos prenumeruojamos duomenų bazės LITLEX, EBSCO, pradėta kurti bibliotekos Interneto svetainė. Keitėsi veiklos turinys, plėtėsi informacijos paieškų galimybės. Buvo pradėta įgyvendinti informacinio raštingumo programa.
1999 m. suremontuotos Vaikų skyriaus patalpos, sukurta patraukli aplinka ir įgyvendintas projektas „Vaikų biblioteka – vaikų informacijos, švietimo ir kultūros centras”, kurio pagrindas – vaikų informacinio raštingumo ugdymas. Miesto bei regiono viešųjų ir mokyklų bibliotekų darbuotojams pristatyta metodinė priemonė „Informacinių gebėjimų ugdymas”. Vaikų skyriuje įkurtos Žaislotekos paskirtis – mažųjų skaitytojų kūrybingumo ugdymas. Čia organizuojamų užsiėmimų metu sekamos, klausomos, vaidinamos pasakos, mokomasi kurti eilėraščius, prozą, skaitomi vaikų sukurti kūrinėliai, muzikuojama, dainuojama, piešiama. Ypač didelis dėmesys skiriamas vaikams su negalia bei vaikams iš socialiai remtinų šeimų.
2000 m. pagal programą „Baltijos šalių metai. 2000″, padedant Švedijos Vyriausybei, kartu su Europos komitetu prie LR Vyriausybės, įkurtas Europos informacijos centras, kuris bibliotekos patalpose veikė iki 2005 metų.
2001 m. suremontuotos Meno skyriaus patalpos, ir įgyvendintas projektas „Kurkime savo aplinką”. Pagal projektą įkurtas informacinis centras „Žmogus, menas, aplinka”, bei „Klaipėdos krašto menininkų galerija”. Dar vienas sėkmingas projektas, įgyvendintas šioje bibliotekoje – Klaipėdos miesto 750 metų jubiliejui skirtas elektroninis leidinys „Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės”. Meno skyriaus galerijoje nuolat pristatoma jaunųjų menininkų kūryba, organizuojamos edukacinės paskaitos meno klausimais. 2001 m. biblioteka pradėjo filialų modernizavimą. Pagal LR Vyriausybės Kultūros ministerijos visuomenės informacinio aprūpinimo programą kompiuterizuoti Kalnupės ir „Ruoniuko” filialai.